Vieną vakarą šešios žąsys su šešiais žąsyčiais ėjo į upelį. Už medžio tykojo šešios lapės.
Antrą vakarą šečios žąsys be šešių žąsyčių ėjo į upelį. Už medžio tykojo šešios lapės.
Trečią vakarą šešios žąsys jau nėjo į upelį, nes nebuvo nei jų, nei žąsyčių. Vienok už medžio ir vėl tykojo šešios lapės.
Ketvirtą vakarą alkanos lapės nuėjo į vištidę.
Penktą vakarą ūkininkas vaikščiojo pamiškėje ir statė spąstus.
Šeštą vakarą šešios ūkininko dukros džiaugėsi, kad kiekviena gaus apykakles kailiniams.
Nutirpo sniegas, išlindo šunų palikti rudi daiktai. Pasivaikščioti sunkiai įmanoma, net ant šaligatvio jie mėtosi. Ir atrodo, kad daugelis šunų savininkų rinko tuos daiktus, bet visvien visur pilna, tiesiog krūvomis. Paprasčiausiai, kai šuniukas daro į sniegą, tai nesimato ir matyt kad daugelis šunų savininkų galvoja, kad tiek to, kam čia rinkti, jei niekas nematys.
Dabar va ne tik matosi, bet ir po kojomis guli, didesni ir mažesni užtaisai, kurių išvengti gana sunku. Ypač jei išeini pasivaikčioti vakare. Tamsa juk vis dar anksti ateina. Tai ir nesimato nieko aiškiai.
Bet gal ateis kokia stipresnė liūtis ir nuplaus tas šunų kakas.
Linkiu kokiam nors tas kakas palikusiam šuns šeimininkui netyčia paslysti ir įkristi į rudąjį užtaisą, išlindusį iš po sniego.
Vakar buvo labai slidu, bet šiandien jau sniegas nutirpo nuo šaligatvių, o juk vos prieš 4 dienas buvo -18 šalčio. Labai greitai viskas persivertė, labai netikėtai ir stipriai - buvo vasaris, pasidarė pavasaris.
Ir saulė šviečia per visur, atrodo, kad pavasaris atėjo. O išties gal dar bus šalnų.
Nuėjau į parduotuvę, nusipirkau kažkokios arbatos, Impra vadinasi. Labai stipraus kvapo, kažkuo ją aromatizuoja. Bet skani, ir aromatizavimas matyt neblogas, nes visai neatrodo kaip kokiomis sintetikomis nupurkšta. Greičiau atvirkščiai - labai natūraliai kvepianti. Nors matyt visvien su sintetikomis.
Gal ir gerai, kai taip orai kaitaliojasi, įvairovės daugiau. Bet baisu, kad atšilus orui, visi apsidžiaugs, ims daugiau susitikinėti ir vėl tas kovidinis virusas išplis labiau. Jau sako, kad ateina trečioji banga...
Aš neatsimenu dar tokių metų, kad šitiek sniego matyčiau, tokias krūvas. Gal anksčiau tą sniegą kažkur išveždavo, bet dabar tos krūvos neįsivaizduojamos. Kai kur 3 metrų aukščio, o kai kur ir dar didesnės. Tikri didžiuliai sniego kalnai.
Mačiau vaikus, rogutėmis čiuožinėjančius nuo vienos tokios sniego krūvos, kuri daugiau kaip 3 metrų aukščio. Toksai kaip reikiant kalnas.
Ši žiema yra nuostabi, nors ir nemėgstu šalčio. Nuostabi dėl to, kad ji tokia įspūdinga. Aš jau užmiršau, kokios tos žiemos, nes porą metų gi išvis nebuvo jokios žiemos, ar ne?
Atrodytų, karantino metu visiems turėtų strigti pardavimai, bet prekybos tinklai džiaugiasi, nes visi netiesioginiai ir dalis tiesioginių konkurentų sustojo - jie negali nieko pardavinėti, nes jiems neleidžiama. Taigi, parduotuvių pardavimai pastrigę, nes parduotuvės netgi negali atsidaryti.
Užtai prekybos tinklų pardavimai auga į aukštumas, nes jie pardavinėti gali viską, ką tik sugalvos. Ką sugalvos - tą ir pardavinės. Nes jokių apribojimų jiems niekas nenustatė. Pardavinėti gali ką tik nori, jei tik tavo pagrindinė veikla - maisto prekyba.
Štai taip pas kai kuriuos pardavimai ir išauga. Nepaisant karantino.
Parduotuvėje mačiau burokėlių sultis parduodamas. Aš nežinau, kas jas perka, nes man tai nesuvokiama. Burokėlių negaliu valgyti jokiu pavidalu, jie yra kaip raudonos atliekos. Smirda ir yra baisūs. Negaliu net žiūrėt. Vien nuo kvapo pykina.
Nesuprantu, kaip jie išvis egzistuoja prekyboje ir kodėl parduotuvės juos pardavinėja. Nesuprantu, kodėl pirkėjai perka juos. Nesuprantu, kodėl žmonės juos valgo.
Burokėliai yra klaiki nesąmonė. O žmonės ne tik juos valgo, bet netgi padaro sultis ir tas sultis geria. Burokėlių sultis geria. Jūs įsivaizduojate?
Aš tai manau, kad tos sultys tinkamos nebent į kanalizaciją. Ir tik su sąlyga, kad praeis valymo įrenginius. Nes gali užteršti upes.
Laimingų naujųjų, šiais sunkiais laikais! Laimės, gėrio ir džiaugsmo, ir svarbiausia - sveikatos. Jos tai už pinigus nenusipirksi, nėra jos pardavimuose, nei vaistinės jomis neprekiauja, nei farmacijos gigantai, nors ir bando tai pavaizduoti.
Viešpatie, kaip atsibodo ir užveikė ta epidemija, neįmanoma per ją normaliai gyvent. Visi aplinkui serga, tai vienas pažįstamas, tai kitas, tai trečias.
Gal jau šiais metais tai baigsis. Skiepai atsirado, bus geriau.
Tai to visiems ir linkiu - sveikų metų, skiepų ir džiaugsmo :)
